su jomis. Savanoriškai pasikabinusi ir užsidariusi duris. Pažadėjau jas padaryti laimingomis, išleidau iš
spintos - juk ne avelių banda - nepasiklys. Kad puolė klykaudamos - tiesiai į lagaminą. Pamaniau - jaunos dar...
O aš šiek tiek išsikabojusi... Pažadu atsitiesti...
Juk ilgiuosi beprotybės, bet nedrįstu išprotėti. Pažadu būti gyvesnė.
Pažadu neglostyti savo katino prieš plauką, jei tik manęs niekas taip neglostys...bet mama sakė,
kad visada kas nors glostys. Prieš plauką. Vadinasi taip ir bus...
Jaučiuosi pasišiaušusi... Esu šalta kaip ledas, bet ištirpstu greičiau nei sintetiniai ledai. Neišbaigtas momentas!
Ilgiuosi atvirumo, kartaus ar saldaus, bet jaučiamo...
Nesitikiu atsiliepimų, nes žinau, kaip atvirumas glumina, bet mane, kažkaip, kartais jau ne...
Čia juk optimistinis pamąstymas!
