07 February 2010

apie atvirumą

Atsiprašau savo vasarinių spalvotų suknelių, kad kabo spintoje. Be šviesos. Šiandien supratau, kad kabu ir aš
su jomis. Savanoriškai pasikabinusi ir užsidariusi duris. Pažadėjau jas padaryti laimingomis, išleidau iš
spintos - juk ne avelių banda - nepasiklys. Kad puolė klykaudamos - tiesiai į lagaminą. Pamaniau - jaunos dar...
O aš šiek tiek išsikabojusi... Pažadu atsitiesti...
Juk ilgiuosi beprotybės, bet nedrįstu išprotėti. Pažadu būti gyvesnė.
Pažadu neglostyti savo katino prieš plauką, jei tik manęs niekas taip neglostys...bet mama sakė,
kad visada kas nors glostys. Prieš plauką. Vadinasi taip ir bus...
Jaučiuosi pasišiaušusi... Esu šalta kaip ledas, bet ištirpstu greičiau nei sintetiniai ledai. Neišbaigtas momentas!
Ilgiuosi atvirumo, kartaus ar saldaus, bet jaučiamo...
Nesitikiu atsiliepimų, nes žinau, kaip atvirumas glumina, bet mane, kažkaip, kartais jau ne...
Čia juk optimistinis pamąstymas!

02 February 2010

apie miesto rytą


Norėčiau išgerti kavos didmiestyje.. Ryte, saulei duriant į akis sėdėčiau lauke, judrioje gatvėje prie staliuko, įkvėpčiau 
miesto tvaiko ar gaivalo, nuodyčiausi kava ir miesto prakaitu ir man būtų gera... Metro, tramvajai, moterys aukštakulniais, 
kvepiantys vyrai, triukšmas, svetima kalba, muzika... tas kvapas...nuojautos...dėmės ir nuodėmės...
Prisimerkus stebėčiau žmonės, pamatuočiau jiems nuotaikas, pamatyčiau gražių, pavargusių, gyvų ir ne. Kaip visada.
Jausčiausi tokia neesanti ir tokia gyva tuo pačiu metu. Man tikrai būtų gera, nors būčiau niekas jiems, bet būčiau 
galimybė sau. Žinau gi. Pažįstu tuos  rytus.



27 January 2010

back to white



25 January 2010

receptas

Atvirai pasakius - gaminau ne maistą, o spalvas. Pradedant spalvotais pusryčiais. Puiki terapija, garantuotai 
pasisotinau žalia ir esu beveik rami, kad sapnuosiu žaliai...



21 January 2010

white on white



20 January 2010

Pakvipo Azija

Šiandien paprastas rytas - kava, pusryčiai, sapnai, nesapnai... O ant mano stalo - nuostabus atvirlaiškis iš Melakos, 
Malaizijos. Kelios minutės paprasčiausiai nuostabių minčių, tūkstančiai km, žemė... oras... vandenynas....lietus....
sniegas, saulė....ir namuose pakvipo Azija. Kartais ir apie tylius stebuklus galima pašnabždėti.  



17 January 2010

c u k r a u s ?